Q:
Kaip įmonės galėtų susidoroti su techninės įrangos priklausomybėmis, pereidamos prie virtualizacijos modelio?
A:Norėdamos iš tikrųjų pasinaudoti tinklo virtualizacijos principu, įmonės turi atsiriboti nuo aparatinės įrangos priklausomybių, kurios yra įmontuotos daugumoje senųjų sistemų.
Iki gana neseniai įmonės iš tikrųjų neturėjo pasirinkimo. Įmonių technologijos beveik visuotinai buvo naudojamos vietinių serverių kambariuose ir visiškai priklausė nuo aparatinės įrangos. Technologijų pramonė net nematė kelio nuo to, kol debesis netrukdė pastaruosius du dešimtmečius, kai internetinių paslaugų principas išlaisvino įmonių duomenis iš kalėjimo.
Tuo pačiu metu įmonės artėjo prie dar vieno naujo technologinio principo, pagrįsto loginiais skaidiniais - virtualizacijos. Virtualizacijos idėja yra ta, kad užuot sujungusios aparatūros elementus, įmonės naudoja centrinį procesoriaus ir atminties telkinį ir paskirsto jį įvairioms virtualioms mašinoms, kurios tinklo kontekste vaidina skirtingus vaidmenis.
Visa tai įvyko gana greitai. Dabar įmonės nutolsta nuo sistemų, pagamintų veikti ant „pliko metalo“ ar bet kurioje konkrečioje aparatinės įrangos aplinkoje. Jie juda link debesies, arba į virtualizaciją, arba į abu. Šie dideli žingsniai leidžia jiems sutaupyti pinigų aparatūros įsigijimui. Jie leidžia įmonėms atsisakyti atsakomybės kruopščiai prižiūrėti serverius vėsiose patalpose arba bandyti priversti vidinius darbuotojus integruoti daugiau aparatūros elementų į „Ethernet“ laidus.
Atsižvelgdamos į tai, įmonės turi atsisakyti senųjų paradigmų ir atsiriboti nuo priklausomybės nuo aparatinės įrangos.
Pirmiausia jie turi įsitikinti, kad naujose virtualizuotose sistemose yra pakankamai išteklių, kad būtų galima modeliuoti tai, kas vyksta nuo aparatinės įrangos priklausomoje senojoje sistemoje. Ekspertai pabrėžia, kad virtualizavimas padidina bendrą išteklių poreikį nedidelėmis ribomis - todėl bandymas tiesiog pasinerti didelę išteklių reikalaujančią sistemą į naują virtualizuotą tinklą gali būti neefektyvus.
Bendrovės taip pat turi perkelti duomenis iš senų sistemų. Daugeliu atvejų tai apima duomenų perkėlimą į naują sistemą, jų kopijavimą ir senos, iš prigimties suvaržytos, sistemos eksploatavimo nutraukimą. Tačiau kai kuriais sunkiais atvejais migracija turi būti atliekama rankiniu būdu, įvedant nepaprastus duomenis. Tokio tipo varginančiose situacijose įmonės turi išsiaiškinti, ar tikrai verta išsaugoti duomenis ir, jei taip, kaip juos reikėtų specialiai perkelti į naują šiuolaikišką platformą.
Apskritai įmonės turi išmokti valdyti naujus modelius. Jie, pavyzdžiui, turi suprasti debesies arba virtualizuotos sistemos saugumo reikalavimus ir tai, kuo skiriasi saugumas, kai duomenys nėra tam tikroje metalo aplinkoje. Jie turi suprasti, kaip analizuoti ir vertinti virtualizuotus tinklus, kurie iš prigimties yra tokie sudėtingi, kad kasdieniniam stebėjimui jiems dažnai reikalingos modernios prietaisų skydeliai. Pavyzdžiui, technikai turi suprasti mažo dydžio ir (arba) per didelių virtualių mašinų poveikį, nustatyti silpnąsias vietas ir suprasti darbo krūvio valdymą bei veiklos optimizavimą.
Siekdamos šių tikslų, įmonės gali priartėti prie visiško pasitikėjimo naujais IT modeliais ir atsikratyti nuo aparatinės įrangos priklausančių duomenų sąrangos naštos, kad galėtų labiau mėgautis 21-ojo amžiaus technologijų teikiamomis galimybėmis.
