Turinys:
Išmanieji automobiliai, sujungta sveikata, išmanieji tinklai, išmanieji miestai - pasaulis tampa sujungtas tokiu būdu, kuris buvo prieš keletą metų mokslinės fantastikos teritorija. Tiek „Ericsson“, tiek „Cisco“ prognozuoja, kad iki 2020 m. Daugiau nei 50 milijardų įrenginių bus prijungti prie interneto „daiktų“ tinkle, kuris nutolins ne tik išmaniuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius ir žaidimų pultus, bet ir skaitytuvus, jutiklius ir kt. padidins šiandienos duomenų įkėlimo veiksnius keliais dydžiais. Nors dėl to kyla klausimų, kaip renkami, vartojami, saugomi ir užklausiami duomenys, vienas iš svarbiausių aspektų bus susijęs su nuosavybės teise ir valdymu. (Perskaitykite informaciją apie tai, kas yra $ # @! Daiktų internetas?!)
Nuolatinis duomenų rinkimas
Tarp vartotojų ir internetinių paslaugų jau yra trintis dėl nuosavybės teisių į duomenis, surinktus iš „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir kitų. Pvz., „Facebook“ sukėlė neigiamą neigiamą atsakymą, kuriame teigiama, kad priklauso jūsų nuotraukoms ir turiniui, paskelbtam asmeninėse naujienų santraukose. Dauguma vartotojų to nesuvokia pasirašydami „Facebook“ sutarties sąlygas jų neskaitydami. Tačiau vartotojai pradeda suprasti asmeninės informacijos atsisakymo internete reikšmę, kai pradeda matyti tikslinę reklamą pagal savo internetinius profilius ir elgesį.
Daugeliu atvejų, kaip matėme iš padidėjusio elgesio, tikslinės reklamos, prieigą prie šių duomenų ir jų naudojimą pirmiausia lemia pinigai: skelbimų tinklai gauna pajamų iš reklamuotojų per tikslingesnes programas, kurios savo ruožtu generuoja pajamas reklamuotojams priversdami vartotojus išleisti daugiau pinigų dėl tikslingesnės reklamos - jei norite, gyvenimo ratą. Gal jums patinka patobulinta „Yahoo!“ patirtis suteikia jums fantastinį futbolą, bet kas atsitiks, kai yra 50 milijardų prijungtų prietaisų, kurių didžiąją dalį sudaro mašinos, pavyzdžiui, jutikliai, įmontuoti automobiliuose, drabužiai, širdies monitoriai ir dar daugiau? (Sužinokite daugiau apie daiktų interneto trūkumus daiktų internete: ar puiki inovacija ar kokia klaida?)
