Turinys:
Apibrėžimas - ką reiškia išplėtimo lizdas?
Išplėtimo lizdas yra lizdas pagrindinėje plokštėje, naudojamas įterpti išplėtimo plokštę (arba plokštę), kuri teikia papildomas kompiuterio funkcijas, tokias kaip vaizdo įrašas, garsas, patobulinta grafika, eternetas ar atmintis.
Išplėtimo kortelė turi kraštinę jungtį, kuri tiksliai tilps į išplėtimo angą, taip pat kontaktų eilę, skirtą užmegzti elektrinį ryšį tarp pagrindinės plokštės ir kortelės elektronikos, kurios dažniausiai yra integruotos grandinės. Priklausomai nuo korpuso formos ir pagrindinės plokštės, kompiuterinė sistema paprastai gali turėti nuo vieno iki septynių išplėtimo lizdų. Su galine plokštės sistema galima įdiegti iki 19 išplėtimo kortelių.
„Techopedia“ paaiškina išplėtimo lizdą
Išplėtimo kortelės gali atlikti įvairias funkcijas, įskaitant:
- Garsas
- Modemai
- Tinklas
- Sąsajos adapteriai
- Televizijos ir radijo derinimas
- Vaizdo įrašų apdorojimas
- Pagrindinio kompiuterio pritaikymas, pavyzdžiui, nereikalingas nepriklausomų diskų rinkinys ar maža kompiuterio sistemos sąsaja
- Kietojo kūno diskas
- Įjungimo savikontrolė
- Išplėstinis daugiapakopis kodekas
- Pagrindinė įvesties / išvesties sistema (BIOS)
- Išplečiamoji tik skaitymo atmintis (ROM)
- Apsaugos įtaisai
- RAM atmintis
Senesnes išplėtimo korteles taip pat sudarė atminties išplėtimo kortelės, laikrodžio / kalendoriaus kortelės, kietojo disko kortelės, suderinamumo kortelės aparatinei emuliacijai ir disko valdiklio kortelės. „Altair 8800“ buvo pirmoji lizdo tipo išplėtimo kortelių magistralė, pridėta prie mikrokompiuterio. Jį 1974–1975 m. Sukūrė „IBM Corp“.
Išplėtimo lizdo anga paprastai yra kompiuterio užpakalinėje dalyje ir suteikia elektros jungtį prie pagrindinės plokštės, kad būtų galima išplėsti kortelę. Tada varžtai naudojami pritvirtinti kortelę prie lizdo, kad būtų užtikrintas didesnis saugumas.
